Ekologinės žemdirbystės sistemos

Mišrios sistemos

Kombinuotos sitemos remiasi ariamos žemės ir žolinių augalų sėjomaina. Derlingumas didėja žolinių augalų auginimo etape, kurio metu taip pat ganoma ir ruošiami parašai, kurie teikia ekonominę naudą ūkiui. Gyvulininkystės ir augalininkystės integracija santykinai skiriasi, priklausomai nuo sejomainos tipo, dirbamos žemės ypatumų ir ūkinių gyvūnų veislių. Pavyzdžiui, avys gali ganytis ant ropių ar kitų daržovių likučių žiemos sezonu, o kiaulės kartais naudojamos žemei purenti, kai ruošiamasi sėjomainai iš ganyklų ruošiant dirbamą žemę.

Gyvulininkystės sistemos

Tais atvejais, kai dėl dirvožemio/žemės tipo, klimato apribojimų ar išsaugojimo priežasčių yra nepageidautinas arba nepraktiškas rotacijos vykdymas, ilgalaikių arba nuolatinių pievų naudojimas yra priimtinas pagal ekologines taisykles. Valdymo dėmesys vis dėlto yra dirvožemio derlingumo palaikymas per maistinių medžiagų perdirbimą, su minimaliu išoriniu įnašu.

Nesaugios sistemos

Ekologinės žemės plotuose, kuriuose auginamos ekologiškos ekologinės sistemos, o didžiausias iššūkis – maistinių medžiagų tiekimo valdymas. Pašariniai ankštiniai augalai be jokios tiesioginės ekonominės naudos yra nenaudojami gyvulininkystės sistemose, todėl daugiau dėmesio skiriama alternatyvioms derliaus auginimo strategijoms, pvz., ankštinių augalų ir mėšlo, komposto ir kitų priimtinų trąšų importui.

Sodininkystės sistemos

Terminas "sodininkystė" apima platų lauko daržovių auginimo sistemų derinį nuo lauko daržovių auginimo iki vaisių ir apsaugotų augalų (šiltnamiuose). Intensyvios ekologinės sodininkystės gamybos sistemos, labiausiai priklauso nuo importuotų maistinių medžiagų ir šios sistemos dažnai apima keletą derlių per vieną auginimo sezoną.