Ekosistemos Europoje

Ataskaita n. 3/2016, kurią išleido Europos aplinkos agentūra, pateikia geografinį Europos ekosistemų žemėlapį, kuriame nagrinėjamas žemės naudojimo vystymasis ir atitinkamos natūralių ekosistemų pasekmės ekologiniam vientisumui.

Ekosistemų žemėlapis (4 pav.) suteikia idėjų apie jų pasiskirstymą Europoje ir konkrečiau kiekvienoje valstybėje narėje kartu su keletu patarimų apie apsaugos protokolą.

Apskritai (nors yra ir skirtumų tarp skirtingų sričių) labiausiai paplitusios ekosistemos yra girios ir miškingos vietovės (40%), tačiau tik 4% šių teritorijų yra saugomos ir turi prigimtinį statusą.

45% Europos teritorijos naudojama žemės ūkiui ir ūkininkavimui, o dar 5% - miesto ir pramonės srityse.

Pav. 7 Europos ekosistemos žemėlapis
Šaltinis: Millenium Ecosystem Assessment-EEA

Pav. nr. 7 rodo, kad miesto zonos palaipsniui užima natūralias zonas ir dirbamą žemę, todėl ekologinis tinklas labai sutrinka, ir tai veda prie tikro ekosistemų susiskaidymo.

Europos aplinkos agentūros paskelbtoje ataskaitoje n. 2/2011 "Landscape fragmentation in Europe" (kraštovaizdžio suskaidymas Europoje) , kraštovaizdžio fragmentacijos fenomenas apibrėžiamas kaip "didelių buveinių transformavimas į mažesnius, labiau izoliuotus, buveinių fragmentus. Šis procesas labiausiai akivaizdus urbanizuotuose ar kituose intensyviai naudojamuose regionuose, kur suskaidymas yra užstatytų teritorijų sąsaja per linijinę infrastruktūrą, pvz., keliai ir geležinkeliai (pvz., Saunders et al., 1991; Forman 1995). "

Miesto teritorijų plėtra - dėl miškų, drėgnų vietovių ir pievų - palaipsniui mažina buveinių mastą, t. y. daugelio rūšių "namai" dėl antropinio spaudimo linkę migruoti ar net išnykti.

Krūmokšniai, vandens srovės ir miško ruožai yra "ekologiniai koridoriai", kurie palengvina laukinės faunos migraciją.

Pirmoji ekologinės sklaidos pasekmė - maisto grandinės suskaidymas ir tolesnis ekologinių tinklų silpnėjimas, atsparumo gebėjimų mažinimas ir atsparumas aplinkosaugos problemoms floroje ir faunoje, o apskritai - poveikis ekosistemų funkcijoms. Naujausios ataskaitos "2010 m. Vidurio Europos kelių statybos rinka: plėtros prognozės ir planuojamos investicijos" (PMR leidiniai, 2010 m.) ir "Išsidėstymas transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T)" (Europos Komisija, 2010 m.) pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos Vidurio ir Rytų Europos kelių statybos rinka 2010-2015 m. vidutiniškai padidės 5% nominalia norma. Pavyzdžiui, Lenkija turės didžiausią įtaką kelių statybos rinkai, atstovaudama 40% rinkos vertės dėl didelių investicijų į Lenkijos istorijoje precedento neturinčius greitkelius.

Be to, 2010-2013 m. penkiose naujai įsteigtose ES valstybėse narėse - Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje - buvo įrengti 1,700 km naujų greitkelių .Šios kraštovaizdžio kaitos tendencijos kelia grėsmę daugeliui laukinių gyvūnų populiacijų dėl sumažėjusio ryšio tarp likusių buveinių plotų (pvz., Marzluff ir kt., 2001; Forman ir kt., 2003).

Pav. 8 Kelio konstrukcijų poveikis ekosistemos fragmentacijai
Šaltinis: Millenium Ecosystem Assessment-EEA

Buveinių plotai tampa išskaidyti, sumažinti ir vis labiau izoliuoti Be tiesioginio buveinių praradimo nuostolio, kartu su linijine infrastruktūra (infrastruktūros plotais), dėl kraštovaizdžio poveikio prarandama dar didesnė natūralių buveinių dalis. Mažesni buveinių plotai lengvai praranda pagrindines akmenines rūšis, o tai daugeliui prisideda prie biologinės įvairovės nykimo daugelyje pramoninių šalių.

Daugeliui rūšių reikia turėti galimybę susipažinti su įvairiomis buveinėmis, kad galėtų užbaigti savo gyvenimo ciklą. Keliai taip pat pagerina žmonių galimybes patekti į laukinių gyvūnų buveines ir palengvina invazinių rūšių paplitimą bei mažina genetinį kintamumą (Formanas ir Aleksandras, 1998; IUCN, 2001).

Kraštovaizdžio suskaidymas yra pagrindinė daugelio laukinės gamtos populiacijos spartos mažėjimo priežastis. Tai yra priežastis, dėl kurios tikrai naudinga statyti ekologinius koridorius gyvūnų judėjimui.

9 pav. Pagrindinės buveinės (ar vidinės buveinės) praradimo iliustracija, kylanti dėl kelio statybos, kuri driekiasi per buveinių plotus
Šaltinis: Fragmentation Ecosystem Report - EEA

Vienas iš svarbiausių fragmentacijos veiksnių yra ne tik kelių tinklo stiprinimas , bet ir miestų plėtra. Plintantys žemės plotai, skirti žemės sklypams ir statybvietėms yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Europoje didėja miesto aprėptis

Vardan dirbtinių plotų plitimo, Išnyksta žemės ūkio zonos ir, kiek mažesniu mastu, miškai, pusiau natūralūs ir natūralūs plotai.

Tarp 2006 - 2012 metų kasmetinis žemės plotas, užimtas europinėse valstybėse, įvertintas pagal 2012 m. "Corine" žemės dengimo projektą, buvo maždaug 107 000 ha per metus.

Absoliučiomis vertėmis, metinė žemė šiose 28 šalyse buvo 114 000 ha per metus (1990-2000 m.), 102 000 ha per metus (2000-2006 m.) Ir 98 500 ha per metus (2006-2012 m.), iš kurių 46,2 % priklauso ariamoms žemėms ir daugiametėms kultūroms, 26,7% - ganykloms ir mišrioms žemės ūkio sritims, 16,3% - miškams ir pereinamojo laikotarpio medienai. Duomenų šaltinis: " Corine Land Cover" pakeitimai 2006-2012 m.).

Gyvenamųjų rajonų, infrastruktūrų, komercinių ir pramoninių rajonų statyba yra pagrindinė žemės naudojimo ir ekosistemų susiskaidymo priežastis.

10,11,12,13 pav. Statybvietė naujos infrastruktūros statybai Šiaurės Italijoje, šalia Treviso. Kairėje plotas 2015 m., dešinėje tas pats plotas 2016 m
Šaltinis: Landtake ataskaita 2017, ISPRA Italijos aplinkos apsaugos ir mokslinių tyrimų institutas

Ekologinės sistemos paslaugų praradimas dėl žemės suvartojimo Italijoje, buvo įvertintas (ekonominiu požiūriu) Italijos aplinkos apsaugos instituto (ISPRA) , o pateikiama ataskaita rodo, kad apytikslės kainos svyruoja nuo 30,591 iki 44,400 eurų už prarastą hektarą.

Kalbant apie šių išlaidų pasiskirstymą, didžiausia suma yra susijusi su žemės ūkio (45%), erozijos (20%), anglies dioksido išmetimo (14%) ir vandens filtravimo (14%) saugojimu. Apibendrinant galima pagrįstai teigti, kad dirvos naudojimas agrarinei miškininkystei daro poveikį būtent toms pagrindinėms funkcijoms, kurias ši aplinka turėtų aprūpinti: žaliavų tiekimą (t. y. maistą ir vandenį) bei atliekų absorbciją (t. y. produktyvių procesų CO2).

14 pav. Ekologinių tiltų kaip dirbtinių ekologinių laukinių gyvūnų koridorių pavyzdys
Šaltinis: Landscape fragmentation in Europe -EEA Report 2/11

Ekosistemos suskaidymas ir biologinės įvairovės nykimas yra reiškiniai, glaudžiai susiję su intensyvaus ūkininkavimo plitimu. Nuo pirmojo pokario laikotarpio intensyviam ūkininkavimui buvo būdingas vienkultūrinis auginimas (ypač grūdai ir pašarai), kultūrų veislės ir įvairovės mažinimas, gamybos grandinės mechanizavimas, apsaugos produktų ir cheminių trąšų naudojimas ir visų natūralių (arba pusiau natūralių) elementų, kurie galėtų tapti kliūtimi žemės ūkio mašinoms, šalinimas (žr. 15-16 pav.).

15, 16 pav. Kukurūzų pasėliai paprastame agrariniame ūkyje Padano Plano regione. Šiaurės Italija

Norint atkurti ekosistemos pusiausvyrą, būtina atkurti tradicinį kraštovaizdžio modelį, kuriame storos užtvaros aptraukia auginamus laukus.

17 pav. 18 Daržovių derlius ekologiniame ūkyje Modenoje, Šiaurės Italijoje, apsuptas storomis užtvaromis

Ilgos eilės vietinių medžių ir krūmų (priklausomai nuo vietinio klimato) padidina atsparumą pasėliams prieš parazitus. Didelė krūmų įvairovė palanki gyvūnų biologinei įvairovei, ypač entomofaginiams (t. y. besimaitinantiems vabzdžiais) vabzdžiams, ir apima būtinus ekologinius koridorius laukiniams gyvūnams, tokiems kaip paukščiai ir žinduoliai.

Mažoji krūmų sala tampa pagrindine sritimi, kurioje biologinė įvairovė gali rasti savo konkrečią buveinę ir sukurti stabilią bendruomenę. Puikus vabzdžių ir kitų gyvūnų rūšių, gyvuojančių gyvatvorėse ir krūmuose, buvimas padaro agroekosistemą ne tik turtingesnę biologinės įvairovės požiūriu, bet ir stiprina kovą su parazitais, ir palaiko maisto grandines, puoselėdamas dirvožemio biologinę įvairovę ir vaisingumą, taip pat pritraukdamas apdulkintojus, kurie didina žemės ūkio produktyvumą.