Temos struktūra

  • Bendra

  • Tema 1

    Įvadas

    Vanduo yra itin reikšmingas gyvybei ir kraštovaizdžiui. Tai pagrindinis gyvybės šaltinis bei pagrindinė sudedamoji visų gyvų organizmų dalis, nuo primityviausių iki labai išsivysčiusių gyvūnų. Vandeningumas apibrėžia kraštovaizdžio kokybę. Temperatūra ir vandeningumo lygis yra abiotiniai veiksniai, turintys įtakos gyvūnijai ir augmenijai. Vandenyje vyksta svarbūs procesai ir tuo pačiu vanduo atlieka tirpiklio funkciją.

    Vanduo taip pat yra svarbus žemės reljefo formavimuisi, jis veikia atmosferą ir formuoja natūralias buveines gyvūnijai. Apskritai, kraštovaizdis, kuriame yra mažiau vandens telkinių, įkaista greičiau. Dėl to jų nebuvimas gali sukelti ekstremalių klimato pokyčių. Gebėjimas išsaugoti vandens telkinius taip pat yra vienas iš labai svarbių kraštovaizdžio formavimo veiksnių.

    Vanduo yra būtina sąlyga gyvybei atsirasti. Žmogaus kūne yra maždaug 70% vandens. Augaluose yra iki 90% vandens. Vandens ciklas prasideda nuo kritulių, kurių daugiau kaip 50% išgaruoja, 10-20% suteka į upes, jūras ir vandenynus ir mažiau kaip 10% patenka į požeminį vandenį.

    Vandeningumo sumažėjimas kraštovaizdyje yra susijęs su žemės ūkio paskirties žemės derlingumo sumažėjimu. Žemės ūkio paskirties žemės vis mažėja dėl dykumėjimo, urbanizacijos, kasybos, erozijos ar kitos veiklos.

    Įvairias neigiamas pasekmes, kurias sukelia žmogaus veikla, gali turėti ne tik vandens telkinių užteršimas, bet ir intervencijos į natūralų vandens telkinių išsidėstymą. Pastaraisiais metais prasidėjęs pelkėtų vietų drenavimas, taip pat upių tėkmės tiesinimas, senvagių užpildymas ar melioracijos procesai leidžia suprasti, kad žemė praranda savybes išlaikyti ir sugerti vandenį į dirvožemį. Įvyko greitas vandens lygio sumažėjimas kraštovaizdyje, apsunko savaiminiai dirvožemio savivalos procesai, dėl audringų liūčių kilo potvyniai.

    • Tema 2

      Natūralūs vandens šaltiniai

      Natūralūs vandens arealai yra vietos, kuriose vanduo išsilaiko. Šios vietos dėl klimato sąlygų per metus gali virsti sausomis buveinėmis. Nors kai kurie vandens telkiniai gali būti trumpalaikiai, jie turi nepakeičiamą svarbą kraštovaizdžiui. Jie suteikia aplinkai reikalingą drėgmę ir vandens šaltinį, o tai lemia ilgalaikį kraštovaizdžio vaizdą ir daugelio faunos bei floros rūšių išsaugojimą.

      Water retention

    • Tema 3

      Drėkinimas

      Praktiniai patarimai, kaip išlaikyti vandenį kraštovaizdyje ir sode:

      1. Sodinti tinkamus augalus

      Mėgstančius sausas terpes augalus sodinti sausesnėse vietose, drėgnas - vandeningose vietose.

      2. Mulčiavimas

      Veiksmingiausias būdas išlaikyti dirvožemio drėgmę yra mulčiavimas. Mulčius yra bet kokios organinės medžiagos sluoksnis, esantis dirvožemio paviršiuje, kuris leidžia vandeniui susigerti, neleidžia jam išgaruoti, apsaugo šaknis, pagerina dirvožemio mikroflorą, reikalingą dirvožemio fiziologinėms savybėms pagerinti.

      3. Lietaus vandens rinkimas

      Lietaus vandenį galime surinkti statinėse, rezervuaruose ar kituose surinkimo konteineriuose, naudojantis vamzdžiais ar nutekamaisiais grioveliais. Mes taip pat galime leisti vandeniui susigerti ir išlikti dirvoje. Galime kurti terasas šlaituose, kurios leistų ilgiau išlaikyti vandenį ir užkirstų kelią vandens nutekėjimui.

      4. Humuso naudojimas

      Kokybiškas, didelį kiekį humuso turintis dirvožemis, gali išlaikyti daugiau drėgmės net sausros metu nei dirvožemis, kuriame nėra jokių organinių medžiagų.

      Teigiama, kad 3 litrai kokybiško sauso dirvožemio gali sugerti vieną litrą vandens, o tai reiškia, kad 30 cm dirvožemio sluoksnis sode, kuriame daug organinių medžiagų, išlaiko, tiek pat vandens, kiek tokios pačios teritorijos 7,5 cm gylio ežeras.

      Todėl daug ekonomiškiau yra išlaikyti vandenį dirvožemyje nei pastatytuose baseinuose arba jį perkant iš vandens tiekimo komunalinės linijos.

      5. Tankus sodinimas

      Užauginkite augaliją (daugiamečius augalus, krūmus, medžius, daržoves) taip, kad jie visiškai padengtų dirvožemio paviršių auginant - ar net anksčiau. (Šį procesą galite palengvinti, sukurdami pakopas.) Susidaręs šešėlis neleis saulei išgarinti drėgmės. Šešėlyje esanti dirva yra šalta, o drėgmės išgaravimas sumažėja 60%.
      Vandens išlaikymą palengvina aukštėjanti veja arba ganyklų žolė, kuri uždengia dirvą ir neleidžia pernelyg greitai išgaruoti vandeniui.


      Galite užkasti nereikalingą medieną ar rąstus giliai po augalais, kuriuos norite išlaikyti geros būklės. Taip nelaistydami išlaikysite didesnį drėgmės kiekį. Taip pat galite iš dalies įtvirtinti medieną dirvožemio paviršiuje ar palikti medieną ant paviršiaus panaudodami ją kaip paremiamąjį žemės pripildytą kupstą, atskirą lysvę ir t.t. Jei norite, išlaisvinkite savo vaizduotę, panaudodami senos daržinės medieną.

      Žinoma, šioms reikmėms naudojama mediena negali būti chemiškai apdorota, įmirkyta alyvos atliekomis arba lakuota.

      Niekada nenaudokite senų geležinkelio bėgių medienos, kuri, siekiant išsaugoti, padengta labai kenksmingomis cheminėmis medžiagomis.

      Kitas variantas - naudoti šakas, siekiant suteikti augalams daugiau drėgmės. Pūvantis medis, kurio nepasiekia saulės spinduliai, puikiai sugeria vandenį. Taigi, sodinant, mes galime pridėti medžio gabalėlių. Mediena neturi būti chemiškai apdorota.

    • TESTY