3.1

Ekologinis požiūris

Sveikas dirvožemis pirmiausia yra apibrėžiamas jo derlingumu, kuris sudaro dvi pagrindines ūkininkavimo sudedamąsias dalis. Dirvožemis yra gyvų organizmų, reaguojančių su organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis, sistema. Dirvožemio kokybė apima įvairius cheminius, fizikinius ir biologinius veiksnius, kurie kartu veikia žemės produktyvų potencialą.

Dirvožemio fizinės savybės lemia, kaip gerai augalų šaknys auga ir plečiasi. Augalų šaknys klesti dirvoje, turinčioje gerą agregatinį stabilumą (tiltą), poringumą, infiltraciją, drenažą, vandens laikymo pajėgumą, tankį ir atsparumą tankinimui. Natūraliai tiriant didelį dirvožemio kiekį, augalinė šaknų sistema turi daugiau dirvožemio drėgmės ir maistinių medžiagų. Toliau pateiktame paveiksle parodytas idealus fizikinių savybių paskirstymas idealiame dirvožemyje.


Figure 2- Physical properties distribution
Source: https://content.ces.ncsu.edu/extension-gardener-handbook/1-soils-and-plant-nutrients

Dirvožemio cheminės savybės kontroliuoja maistinių medžiagų prieinamumą augalams. Maistinių medžiagų kiekis turi būti pakankamas, arba derlius bus ribotas. Vaisingumo valdymo pasekmė daugelyje tradicinių ūkių buvo cheminių trąšų naudojimas. Mažiau dėmesio skiriama kitai dirvožemio valdymo praktikai, kuri taip pat prisideda prie vaisingumo. Dauguma ekologinių ūkininkų skiria daugiau dėmesio ilgalaikiam dirvožemio derlingumui. Pavyzdžiui, ekologiniai ūkininkai siekia padidinti katijonų mainų pajėgumą, taip didindami maistinių medžiagų saugojimą.

Ekologiniai ūkininkai skatinami dirbti siekiant pagerinti dirvožemio biologines savybes. Dirvožemio organizmai kontroliuoja daugelį svarbių procesų, pavyzdžiui, maistinių medžiagų apykaitą. Procese, vadinamu mineralizacija (imobilizacija yra priešinga) mikrobai suskaido organines augalų ir gyvūnų liekanas gaminant augalines maistines medžiagas. Augalų šaknys užima šias neorganines maistines medžiagas ir paverčia jas organinėmis formomis, tokiomis kaip lapai, stiebai ir šaknų audiniai.


Figure 3- Mineralization and Immobilization
Source: http://slideplayer.com/slide/8767684/

Kai šie augalai miršta, maistinės medžiagos vėl perdirbamos. Dirvožemio organizmai taip pat skatina dirvožemio struktūros plėtrą išskiriant chemines medžiagas, kurios kartu jungiasi dirvožemio dalelėmis į agregatus. Manoma, kad agreguotas dirvožemis yra geras dirvožemio sluoksnis.

Paprastai dirvožemiai su gera dirbamąja žeme turi gerą vandens įsiskverbimą ir drenažą, todėl juos lengva naudoti.