Vandens tarša

27: Gėlo vandens kokybė, 2016 (https://www.eea.europa.eu/soer-2015/europe/freshwater#tab-based-on-indicators)

Daugelį metų investicijos į nuotekų sistemą ir geresnį nuotekų valymą pagal Miestų nuotekų valymo direktyvą - kartu su nacionaliniais teisės aktais - privedė prie puikių patobulinimų.Europos vandenys šiandien yra daug švaresni, nei buvo prieš 25 metus, kai didelė dalis neapdorotų arba iš dalies apdorotų miesto ir pramoninių nuotekų buvo išleidžiama į vandenį.

Maždaug pusė Europos upių ir ežerų vis dar yra užterštos, nepaisant to, kad 15 metų aplinkosaugos apžvalgos tikslas atkurti visus žemyno vandenis iki geros ekologinės sveikatos, turėjo būti įgyvendintas iki 2015 metų.

Tarp didžiausių pažeidėjų yra Vokietija ir Nyderlandai, kur daugiau kaip 90% gėlo vandens nepavyko padaryti geresnės ekologinės būklės (žr. diagramą žemiau). Geros būklės vandenys apibrėžiami kaip tie, kurie tik šiek tiek nukrypsta nuo "netrikdomų" nurodytų sąlygų, kurios yra pagrįstos cheminiais teršalais, tokiais kaip nitratai; biologiniais rodikliais, tarp kurių yra daugybe juodligės ir kitų bestuburių aplink upes; ir fizine vandens būkle (ar upė yra, pvz., laisvai tekanti, beveik natūrali, ar jau veikia tokios struktūros kaip hidroelektrinės).

Daugiausia kaltinama tarša iš žemės ūkio ir urbanizacijos. "Europa nesiima pakankamai spręsti nei mėšlo iš gyvulininkystės atsikratymo, nei trąšų naudojimo mažinimo klausimo," sako Bruyninckx .Urbanizacija lemia žemės naudojimo pokyčius, nes žemės ūkio ganyklos ir miškai paverčiami kasybos ir statybų vietomis.