Periodiškai atsirandantis vandens telkinys - klanas

Kai kurios žmogaus veiklos, pvz., žemės ūkis, turizmas ir statybos pramonė, niokoja kraštovaizdį. Kita vertus, pavyzdžiui, po medienos ruošimo darbų dažnai lieka įdubos, kuriose atsiranda nauji vandens telkiniai.

Periodiškai atsirandančių telkinių susidarymas itin priklauso nuo kritulių kiekio ir jų išgarinimo. Jie dažniausiai susiformuoja drėgnojo sezono metu, esant minimaliems oro sąlygų kriterijams. Kitas veiksnys, lemiantis tokių vandens telkinių susidarymą, yra reljefo forma, vietose, kuriose lyja.

Tušti rezervuarai, įtrūkimai uolienose ir įdubos prisideda prie periodiškai atsirandančių vandens telkinių formavimosi. Phytotelmatos (lot.) formavimasis į kišenėles ir lapų rozetes, priklauso nuo vegetacijos laiko. Tam taip pat turi įtakos lapo forma, jo storis ir atstumas nuo kišenėlės.

Sezonas, geografinė padėtis (platuma ar aukštuma), kritulių kiekis, sniegynų ir ledynų tirpimas daro įtaką periodiškai atsirandančio vandens formavimuisi, tokie vandens telkiniai dažniausiai susidaro pavasario metu po atšilimo arba vasarą ir rudenį, kai dažniau lyja. Taigi procesas, kurio metu sugeriamas ir išlaikomas vanduo priklauso nuo aplinkos ir vietinės augmenijos ypatybių.

Kūdros (nedideli vandens telkiniai) gali būti lengvai formuojamos.Beveik kiekvienas žmogus naudodamasis kastuvu gali iškasti nedidelę kūdrą per palyginti neilgą laiką. Taip pat kūdros gali būti formuojamos beveik bet kur, nes šis vandens telkinys nėra kenksmingas kraštovaizdžiui dėl savo dydžio.